Ana Ševčnko. Teismo eskizas “Michailas ir Platonas”.
Ana Ševčnko. Teismo eskizas “Michailas ir Platonas”.

Ar gali žmogus, neturintis nieko bendro su menu, tapti ne tik jo objektu, bet ir visuomenei reikšminga ikona ant meno altoriaus?

 Gali.

 Pasiknaisiojus meno istorijos lobyne įmanoma atrasti ne vieną tokią (tiek realią, tiek žmogiškosios sąmonės pagimdytą) figūrą: Jėzus Kristus Superžvaigždė, Che Guevara, Alisa iš stebuklų ir veidrodžių karalystės... Visi šie asmenys senai peržengė siaurus savo paskirties rėmus ir transformavosi į po pasaulį klajojančias įvaizdžių šmėklas, dažnai nebeturinčias nieko bendro su tikrosiomis jų istorijomis (Jėzus Kristus ne tik tikėjimo simbolis, bet ir miuziklo žvaigždė, Che Guevara ne tik revoliucionierius, bet ir kapitalistinės mados industrijos nuolat tiražuojamas dekoro elementas, Alisa ne tik literatūrinis personažas, bet ir geismo objektas).

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Tokios transformacijos vyksta dėl labai skirtingų priežasčių, tačiau dažniausiai žymi pribrendusius visuomenės pokyčius.

Ką tai turi bendro su menu?

Tai, jog transformacija būna išreiškiama arba įgyja meno kūrinio formas. O tos formos tarsi dulkės nusėda ir labai lengvai įsiėda į žmonių pasąmonę. Nes menas ne tik universali kalba, nevaržoma jokių apribojimų, bet ir vienas tobuliausių propagandos įrankių.

Puikiu pavyzdžiu galėtų tapti Chodorkowski, realiai egzistuojantis verslininkas, šiuo metu Rusijoje teisiamas už ekonominius nusikaltimus (http://en.wikipedia.org/wiki/Mikhail_Khodorkovsky ).

 Įdomu tai, jog viešojoje informacinėje Rusijos erdvėje sklando du labai skirtingi Chodorkowski portretai. Vienas, tiražuojamas oficialiosios žiniasklaidos ir valdžios struktūrų, vaizduoja oligarchą kraugerį, bet kokiomis priemonėmis siekiantį didinti savo galią ir valdžią.

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Kitas portretas simbolizuoja laisvės siekiančio piliečio, kovą su plėšriu Putino režimu. Šitokį portretą platina opozicijos jėgos, žmogaus teisių gynimo organizacijos, menininkai, kultūros veikėjai ir paprasti žmonės, pavargę nuo savo bereikšmiškumo valstybės gyvenime ir valdyme.

Foto: Olaf Koens
Foto: Olaf Koens

Foto: Olaf Koens

Taigi, šiuo metu Rusijoje kalbėti apie Chodorkowski – tai tas pats, kas išreikšti savo pilietinę poziciją. Pagrindine kritikuojančio kalbėjimo forma buvo pasirinktas vaizduojamasis menas - vienintelė cenzūros dar neiškastruota protesto forma.

Apie tai byloja Rusijos internetinėje erdvėje sukurtas projektas „Piešiame teismą“ (http://www.risuemsud.ru/en/ ). Anot projekto – konkurso sumanytojų: „Michailo Chodorkowski procesas jau tapo naujausios Rusijos istorijos faktu ir vis dar domina visuomenę, masinės informacijos priemones. Procesas peraugo socialinio reiškinio ribas ir tapo kultūros reiškiniu: su juo jau padirbėjo ne tik žurnalistai, bet ir dailininkai, rašytojai.“                                  

Pagrindinis projekto tikslas, suteikti piešiantiems galimybę išreikšti ne viešojoje erdvėje jau suformuotą požiūrį į Chodorkowski teismo procesą, o asmeninę nuomonę (kokia ji bebūtų). Todėl kiekvienas norintis dalyvauti konkurse privalėjo apsilankyti bent viename teismo posėdyje.

Projektas kaip ir pats procesas peržengė visas įmanomas ribas: tiek meno, tiek Rusijos, tiek interneto ir materializavosi. Man su šia materializacija teko susidurti Briuselyje. Parodos nemačiau, tačiau į mano rankas pateko nemenkas aplankas su piešinių reprodukcijomis.

Iš pradžių nemaloniai nudiegė paširdžius, aplankas priminė dar sovietų laikų papkę. Į tokias buvo farširuojami įvairūs dokumentai, pradedant moksleivių charakteristikomis (ne išimtis ir maniškė), baigiant KGB bylomis...

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Šitos papkės turinio taip pat nepavadinsi tiesiog meno kūrinių reprodukcijomis. Projekto kūrėjai susiedami dailę ir asmeninės pozicijos išsakymą tiek piešiniu, tiek tekstu prie jo, piešinius pavertė dokumentacija – įrodymu, jog žmonės net negalėdami įtakoti ar pakeisti susidariusios situacijos, siekia ne tik apmąstyti, bet ir kvestionuoti vykstančius procesus.

Aleksandra Fedorina. Paveikslas „Sargyba“.

Aleksandra Fedorina. Paveikslas „Sargyba“
Aleksandra Fedorina. Paveikslas „Sargyba“

Ji dalyvavo tiek teisme tiek konkurse, nes rašo disertaciją apie rašytoją A. V. Suhovą – Kobyliną. O jis kaip tik rašo apie tokio tipo procesus. Tai Aleksandrą pritrenkė. Ji dalyvauja procese, nes tiki, jog piešiantysis ir stebintysis, nustoja būti visuomenine nuomone, kurią galima ignoruoti. Piešiantysis tampa vertintoju, galinčiu čia pat transliuoti savo nuomonę ir pojūčius stebimiems objektams, kurie tampa neįgalūs pasipriešintini, pasislėpti. Tai kelias į istoriją.

Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“.

Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“
Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“
Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“
Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“
Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“
Jekaterina Beljavskaja. Teismo eskizas „Teismo ABC“

Dailininkei dalyvavimas teisme – tai unikali galimybė stebėti žmonių elgesį krizinėje situacijoje. Taip tai būdas susipažinti su tuo, kas vyksta už vidinio menininko gyvenimo ribų (išoriniame pasaulyje).

 

Eduardas Hayrutdinovas. Karikatūra „Geros dienos“.

Eduardas Hayrutdinovas. Karikatūra „Geros dienos“
Eduardas Hayrutdinovas. Karikatūra „Geros dienos“

Piešiančiojo pozicija akivaizdi, gal todėl ir palikta be komentaro.

Šie piešiniai nėra tik situacijos ar teismo iliustracijos (tokią funkciją atlieka internete išplitusios karikatūros), tai ir bandymas suasmeninti procesą, bandymas demitologizuoti parodomąją „gėrio ir blogio“ kovą, bandymas apčiuopti giją vedančią nuo Chodorkowski simbolinės figūros prie Chodorkowski žmogaus.

 

Džulija Arie. Paveikslas „Laisvės teritorija“.

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Dailininkė nesistengia vertinti Chodorkowski sitacijos terminais geras ar blogas, kaltas ar nekaltas, tik todėl, kad vykstantis procesas peržengia vieno žmogaus likimo ribas. Ši istorija leidžia pajusti koks pažeidžiamas bet kuris žmogus, nesvarbu kokiais būdais besistengtų sukurti saugų ir komfortabilų gyvenimą. Vieną akimirką žmogus gali netenkti viso ko brangiausio. Kai žmonės tai supras bendras jų gyvenimas pasikeis, nes neįmanoma nugyventi vien tik savo mažučio asmeninio gyvenimo. Tai iliuzija. Anot dailininkės šis procesas turėtų pakeisti visus žmonės.

 

Tatjana Burštein. Teismo eskizas „Gynyba“.

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Didžiausias džiaugsmas Tatjanai buvo tai, jog dėl šio projekto pagausėjo gretos teismu susidomėjusių žmonių, kurie savo akimis galėjo išvysti proceso absurdiškumą. Anot jos piešinyje galima užfiksuoti žmogus išvaizdą, rūbų spalvą, tačiau neįmanoma perteikti tėvo džiaugsmo teismo salėje išvydus dukrą.

Šie piešiniai tuo pačiu ir bandymas kovoti su žmonių abejingumu, nes kol kas atrodo menas - vienintelis ginklas galintis sukrėsti žmonių protus, priversti juos bent trumpam susimąstyti (Banksy, „Voina“, Andre Serrano, Evaldas Jansas ir pan.).

 

Olegas Tarasovas. Paveikslas „Pikti Laisvės Vaisiai“.

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Šį žmogų sudalyvauti konkurse paskatino nerimas dėl to, kas vyksta šalyje. Procesas jam priminė žinomo romano skaitinėjimą, pirmą puslapį atverti susidomėjęs, nors pabaiga jau aiški....

Ir viso to labai reikėjo žmonėms, kurie stebėjo procesą, dalyvavo posėdžiuose, kurie piešė ir balsavo už piešinius, nes svarbiausia neabejingi žmonės.

Tai tikriausiai ir buvo pagrindiai projekto „Piešiame teismą“ bruožai, išskiriantys jį iš eilės meno reiškinių. Ne darantys jį geresniu ar reikšmingu meno procesu, nes be socialinio konteksto vargu ar jis turėtų kokią nors estetinę reikšmę. Didžioji dalis piešinių pasižymėjo tiesmuku iliustrayvumu, primityvoka teismo proceso traktuote ir gana tradicinėmis meno formomis. Bet piešiantieji visų pirma stengėsi  būti nuoširdūs. O nuoširdumas tokia dvasinė materija, kuriai labai sunku surasti tobulą meninę formą.

Gima Ahmetzianova. Teismo eskizas “Sekretorė”, “Stebiniteji”, “Posėdis”.

Gima Ahmetzianova. Teismo eskizas “Sekretorė”, “Stebiniteji”, “Posėdis”.
Gima Ahmetzianova. Teismo eskizas “Sekretorė”, “Stebiniteji”, “Posėdis”.

Viktorija Lomasko. Teismo eskizas “Procesas”.

Viktorija Lomasko. Teismo eskizas “Procesas”.
Viktorija Lomasko. Teismo eskizas “Procesas”.

Nadiežda Trušina. Karikatūra “M. Chodorkowski ir P. Lebedevas”.

Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt
Chodrokovskio_mitas_blogutis.lt

Aleksejus Jermolajevas. Iliustracija/komiksas “Chodorkowski/Lebedevas”.

Aleksejus Jermolajevas. Iliustracija/komiksas “Chodorokovskis/Lebedevas”
Aleksejus Jermolajevas. Iliustracija/komiksas “Chodorokovskis/Lebedevas”

Davina Garino. Teismo eskizas “Linksmas sargybinis”

Davina Garino. Teismo eskizas “Linksmas sargybinis”
Davina Garino. Teismo eskizas “Linksmas sargybinis”

Man rodos, didžiausias šio projekto nuopelnas tas, jog pasitelkus Chodorkowski bylą, eiliniai žmonės turėjo galimybę iš labai arti išvysti šiuolaikinio gyvenimo, įtakojamo politikos, grimasas. Tas, kurias ne taip lengva įžvelgti paskendus asmeniniuose rūpesčiuose.

Monika Šlančauskaitė